Kovo 30 d., ketvirtadienį, Europos Sąjunga pasiekė politinį susitarimą dėl ambicingo 2030 m. tikslo išplėsti atsinaujinančiosios energijos naudojimą – tai svarbus žingsnis siekiant kovoti su klimato kaita ir atsisakyti rusiško iškastinio kuro, pranešė „Reuters“.
Susitarime numatyta iki 2030 m. 11,7 proc. sumažinti galutinį energijos suvartojimą visoje ES, o parlamentarai teigia, kad tai padės kovoti su klimato kaita ir sumažinti rusiško iškastinio kuro naudojimą Europoje.
ES šalys ir Europos Parlamentas susitarė iki 2030 m. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį bendrame ES galutiniame energijos suvartojime nuo dabartinių 32 proc. iki 42,5 proc., tviteryje parašė Europos Parlamento narys Markusas Piperis.
Susitarimą dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.
Anksčiau, 2021 m. liepą, ES pasiūlė naują „Fit for 55“ paketą (įsipareigojimą iki 2030 m. pabaigos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 %, palyginti su 1990 m. tikslu), kurio svarbi sudedamoji dalis yra įstatymo projektas dėl atsinaujinančios energijos dalies didinimo. Nuo 2021 m. antrosios pusės pasaulio padėtis staiga pasikeitė. Rusijos ir Ukrainos konfliktinė krizė sukėlė didelių energijos tiekimo problemų. Siekiant paspartinti 2030 m. atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos iškastinio kuro energijos, kartu užtikrinant ekonomikos atsigavimą po naujos koronaviruso epidemijos, atsinaujinančios energijos pakeitimo tempo paspartinimas tebėra svarbiausias būdas išstoti iš ES.
„Atsinaujinanti energija yra labai svarbi Europos klimato neutralumo tikslui ir leis mums užsitikrinti ilgalaikį energetinį suverenitetą“, – teigė už energetikos reikalus atsakinga ES komisarė Kadri Simson. Šiuo susitarimu suteikiame investuotojams tikrumo ir patvirtiname ES, kaip pasaulinės atsinaujinančiosios energijos diegimo lyderės ir švarios energijos perėjimo lyderės, vaidmenį.“
Duomenys rodo, kad 2021 m. 22 proc. ES energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tarp šalių yra didelių skirtumų. Švedija pirmauja tarp 27 ES valstybių narių, kur atsinaujinančios energijos dalis sudaro 63 proc., o tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Airija ir Liuksemburgas atsinaujinanti energija sudaro mažiau nei 13 proc. visos energijos suvartojimo.
Kad pasiektų naujus tikslus, Europa turi smarkiai investuoti į vėjo ir saulės jėgainių parkus, plėsti atsinaujinančiųjų dujų gamybą ir stiprinti Europos elektros tinklą, kad būtų integruota daugiau švarių išteklių. Europos Komisija pareiškė, kad iki 2030 m. reikės papildomų 113 mlrd. eurų investicijų į atsinaujinančiosios energijos ir vandenilio infrastruktūrą, jei ES nori visiškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro.
Įrašo laikas: 2023 m. kovo 31 d.