Šiltnamyje kylant temperatūrai, skleidžiama ilgųjų bangų spinduliuotė, o šiltnamio stiklas arba plastikinė plėvelė gali veiksmingai blokuoti šios ilgųjų bangų spinduliuotės išsisklaidymą į išorę. Šilumos nuostoliai šiltnamyje daugiausia vyksta dėl konvekcijos, pavyzdžiui, oro srauto šiltnamio viduje ir išorėje, įskaitant dujų skystį ir šilumą laidžią medžiagą tarpuose tarp durų ir langų. Žmonės gali išvengti šios šilumos nuostolių dalies arba ją sumažinti imdamiesi tokių priemonių kaip sandarinimas ir izoliacija.
Dienos metu į šiltnamį patenkanti saulės spinduliuotės šiluma dažnai viršija šiltnamio į išorę įvairiais pavidalais prarandamą šilumą, todėl temperatūra šiltnamio viduje šiuo metu kyla. Kartais dėl per aukštos temperatūros dalis šilumos turi būti specialiai išskirta augalų augimo poreikiams patenkinti. Jei šiltnamyje įrengtas šilumos kaupimo įrenginys, šią perteklinę šilumą galima kaupti.
Naktį, kai nėra saulės spindulių, saulės šiltnamis vis tiek skleidžia šilumą į išorę, todėl šiltnamis vėsta. Siekiant sumažinti šilumos išsisklaidymą, šiltnamį nakčiai reikia uždengti izoliacijos sluoksniu, kad šiltnamis būtų tarsi „antklodė“.
Kadangi saulės energija varomas šiltnamis įkaista greičiau, kai yra pakankamai saulės šviesos, lietingomis dienomis ir naktį, jam reikia pagalbinio šilumos šaltinio šiltnamiui šildyti, dažniausiai deginant anglį ar dujas ir pan.
Yra daug įprastų saulės šiltnamių, tokių kaip stiklinės žiemos sodos ir gėlių nameliai. Plintant naujoms medžiagoms, tokioms kaip skaidrus plastikas ir stiklo pluoštas, šiltnamių statyba tapo vis įvairesnė, netgi atsirado lauko gamyklų.
Namuose ir užsienyje yra ne tik daug plastikinių šiltnamių daržovėms auginti, bet ir atsirado daug modernių sodinimo bei veisimo augalų, o šių naujų žemės ūkio gamybos įrenginių negalima atskirti nuo saulės energijos šiltnamio efekto.
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 14 d.