Didelio masto saulės elektrinių įrengimas Šveicarijos Alpėse gerokai padidintų žiemą pagaminamos elektros energijos kiekį ir paspartintų energetikos pertvarką. Praėjusio mėnesio pabaigoje Kongresas sutiko nuosaikiai tęsti šį planą, opozicinės aplinkosaugos grupės sulaukė nusivylimo.
Tyrimai parodė, kad įrengus saulės baterijas netoli Šveicarijos Alpių viršūnės, per metus būtų galima pagaminti mažiausiai 16 teravatvalandžių elektros energijos. Šis energijos kiekis atitinka maždaug 50 % metinės saulės energijos gamybos, kurią Federalinė energetikos tarnyba (BFE/OFEN) iškėlė iki 2050 m. Kitų šalių kalnuotuose regionuose Kinija turi keletą didelio masto saulės elektrinių, o nedidelio masto įrenginiai pastatyti Prancūzijoje ir Austrijoje, tačiau Šveicarijos Alpėse šiuo metu yra nedaug didelio masto įrenginių.
Saulės baterijos paprastai tvirtinamos prie esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, kalnų namelių, slidinėjimo keltuvų ir užtvankų. Pavyzdžiui, Mutsee, centrinėje Šveicarijoje, ir kitose vietose (2500 metrų virš jūros lygio) yra tokio tipo fotovoltinės energijos gamybos įrenginiai. Šiuo metu Šveicarija iš saulės energijos pagamina apie 6 % visos elektros energijos.
Tačiau dėl klimato kaitos krizės ir energijos trūkumo žiemą šalis priversta iš esmės persvarstyti savo požiūrį. Šį rudenį keli parlamentarai vadovavo „Saulės puolimui“, kuriuo raginama supaprastinti ir pagreitinti saulės elektrinių statybos procesą Šveicarijos Alpėse.
Lygiagrečiai buvo pateikti du nauji pasiūlymai dėl saulės elektrinių statybos pievose pievoje, Šveicarijos pietiniame Valė kantone. Vienas iš jų – projektas Gondo kaime netoli Simplono perėjos, vadinamas „Gondosolar“, skirtas perkelti į kitas vietas, o kitas – į šiaurę nuo Glengiolso, kuriame planuojamas didesnis projektas.
42 milijonų frankų (60 milijonų JAV dolerių) vertės „Gondsolar“ projektas įrengs saulės baterijas 10 hektarų (100 000 kvadratinių metrų) privačioje žemėje ant kalno netoli Šveicarijos ir Italijos sienos. Planuojama įrengti 4500 plokščių. Žemės savininkas ir projekto šalininkas Renatas Jordanas skaičiuoja, kad elektrinė kasmet galės pagaminti 23,3 milijono kilovatvalandžių elektros energijos, kurios pakaktų aprūpinti energija mažiausiai 5200 namų ūkių rajone.
Gond-Zwischbergeno savivaldybė ir elektros energijos bendrovė „Alpiq“ taip pat remia projektą. Tačiau tuo pat metu kyla ir aršių ginčų. Šių metų rugpjūtį grupė aplinkosaugos aktyvistų surengė nedidelę, bet triukšmingą demonstraciją 2000 metrų aukštyje esančioje pievoje, kur bus statoma elektrinė.
Šveicarijos aplinkosaugos grupės „Mountain Wilderness“ vadovė Maren Köln sakė: „Visiškai sutinku su saulės energijos potencialu, tačiau manau, kad svarbu atsižvelgti į esamus pastatus ir infrastruktūrą (kur galima įrengti saulės baterijas). Jų vis dar per daug, ir nematau jokio reikalo liesti neapstatytos žemės, kol jos neišnaudotos“, – sakė jis swissinfo.ch.
Energetikos departamentas apskaičiavo, kad įrengus saulės baterijas ant esamų pastatų stogų ir išorinių sienų, per metus būtų galima pagaminti 67 teravatvalandes elektros energijos. Tai yra daug daugiau nei 34 teravatvalandžių saulės energijos, kurias valdžios institucijos siekia iki 2050 m. (2,8 teravatvalandžių 2021 m.).
Ekspertų teigimu, Alpių saulės elektrinės turi keletą privalumų, ypač dėl to, kad jos aktyviausios žiemą, kai dažnai trūksta elektros energijos.
„Alpėse saulė ypač gausi, ypač žiemą, o saulės energija gali būti generuojama virš debesų“, – Šveicarijos visuomeninei televizijai (SRF) sakė Christianas Schaffneris, Ciuricho federalinio technologijos instituto (ETHZ) Energetikos mokslų centro vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad saulės baterijos yra efektyviausios, kai naudojamos virš Alpių, kur temperatūra yra vėsesnė, ir kad dvipusės saulės baterijos gali būti montuojamos vertikaliai, kad surinktų atspindėtą šviesą nuo sniego ir ledo.
Tačiau apie Alpių saulės elektrinę vis dar daug nežinomybės, ypač kalbant apie kainą, ekonominę naudą ir tinkamas įrengimo vietas.
Šių metų rugpjūtį grupė aplinkosaugos aktyvistų surengė demonstraciją planuojamoje statybvietėje 2000 metrų virš jūros lygio © Keystone / Gabriel Monnet
Šalininkai skaičiuoja, kad „Gond Solar“ projekto kuriama saulės elektrinė galės pagaminti dvigubai daugiau elektros energijos kvadratiniame metre nei panašus objektas žemumose.
Jis nebus statomas saugomose teritorijose ar vietose, kuriose yra didelė stichinių nelaimių, tokių kaip lavinos, rizika. Jie taip pat teigia, kad įrenginių nematyti iš kaimyninių kaimų. Pateikta paraiška įtraukti Gondolos projektą į valstybinį planą, kuris šiuo metu yra svarstomas. Net jei jis bus priimtas, jis negalės susidoroti su elektros energijos trūkumu, kurio baiminamasi šią žiemą, nes jį planuojama baigti 2025 m.
Kita vertus, Glengiols kaimo projektas yra daug didesnis. Finansavimas siekia 750 milijonų frankų. Planuojama pastatyti 700 futbolo aikščių dydžio saulės elektrinę 2000 metrų aukštyje netoli kaimo.
Valės senatorius Beatas Riederis vokiškai leidžiamam dienraščiui „Tages Anzeiger“ sakė, kad „Grenghiols“ saulės energijos projektas yra iš karto perspektyvus ir prie dabartinės gamybos pridės 1 teravatvalandę elektros energijos. Teoriškai tai galėtų patenkinti miesto, kuriame gyvena nuo 100 000 iki 200 000 gyventojų, energijos poreikius.
Žiauriame gamtos parke, kur toks didžiulis objektas yra „nacionalinės svarbos regioninis gamtos parkas“, aplinkosaugininkai vis labiau nerimauja dėl įrengimo kitose vietose.
Grenghiols kaime Valė kantone planuojama pastatyti 700 futbolo aikščių dydžio saulės elektrinę. SRF
Tačiau Grenghiolso meras Arminas Zeiteris atmetė teiginius, kad saulės baterijos gadins kraštovaizdį, sakydamas SRF, kad „atsinaujinanti energija yra skirta gamtai apsaugoti“. Vietos valdžia projektą patvirtino birželį ir norėtų jį nedelsiant pradėti, tačiau planas dar nepateiktas, ir liko daug neišspręstų problemų, pavyzdžiui, dėl įrengimo vietos tinkamumo ir prisijungimo prie tinklo. Vokiečių kalba leidžiamas savaitraštis „Wochenzeitung“ neseniai paskelbė straipsnį apie vietos gyventojų pasipriešinimą projektui.
Šie du saulės energijos projektai lėtai juda į priekį, nes sostinė Bernas vis labiau sprendžia tokius neatidėliotinus klausimus kaip klimato kaita, būsimas elektros energijos tiekimas, priklausomybė nuo rusiškų dujų ir kaip išgyventi šią žiemą ryžių laukuose.
Rugsėjį Šveicarijos parlamentas patvirtino 3,2 mlrd. Šveicarijos frankų klimato kaitos priemonėms, skirtoms ilgalaikiams CO2 išmetimo mažinimo tikslams kituose objektuose pasiekti. Dalis biudžeto taip pat bus panaudota dabartiniam energetiniam saugumui, kuriam grėsmę kelia Rusijos invazija į Ukrainą, užtikrinti.
Kokį poveikį sankcijos Rusijai turės Šveicarijos energetikos politikai?
Šis turinys buvo paskelbtas 2022/03/25. Rusijos invazija į Ukrainą destabilizavo energijos tiekimą, priversdama daugelį šalių peržiūrėti savo energetikos politiką. Šveicarija taip pat iš naujo vertina savo dujų tiekimą, laukdama kitos žiemos.
Jie taip pat sutarė, kad reikia ambicingesnių tikslų – iki 2035 m. padvigubinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir padidinti saulės energijos gamybą tiek žemumų, tiek aukštų kalnų regionuose.
Riederis ir grupė senatorių siekė supaprastinti taisykles, kad būtų paspartinta didelio masto saulės elektrinių statyba Šveicarijos Alpėse. Aplinkosaugininkus šokiravo raginimai atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir praleisti saulės elektrinės statybos detales.
Galiausiai Bundestagas susitarė dėl nuosaikesnės formos, atitinkančios Šveicarijos federalinę konstituciją. Alpių saulės elektrinė, kurios metinė galia viršija 10 gigavatvalandžių, gaus finansinę paramą iš federalinės vyriausybės (iki 60 % kapitalo investicijų sąnaudų), o planavimo procesas bus supaprastintas.
Tačiau Kongresas taip pat nusprendė, kad tokių didelio masto saulės elektrinių statyba būtų skubi priemonė, paprastai būtų draudžiama saugomose teritorijose ir būtų išmontuota, kai tik pasibaigtų jų eksploatavimo laikas. Taip pat buvo įpareigota visus naujus pastatus Šveicarijoje turėti saulės baterijas, jei jų paviršiaus plotas viršija 300 kvadratinių metrų.
Reaguodamas į šį sprendimą, „Mountain Wilderness“ pareiškė: „Mums palengvėjo, kad pavyko užkirsti kelią visiškam Alpių industrializacijos panaikinimui.“ Jis teigė esąs nepatenkintas sprendimu atleisti mažus pastatus nuo įpareigojimo įrengti saulės baterijas. Taip yra todėl, kad ši sąlyga laikoma „nepageidaujama“ skatinant saulės energiją už Alpių ribų.
Gamtosaugos grupė Franzo Weberio fondas federalinio parlamento sprendimą remti didelio masto saulės elektrines Alpėse pavadino „neatsakingu“ ir paragino surengti referendumą prieš įstatymą dėl perkėlimo į kitas vietas.
Gamtosaugos grupės „Pro Natura“ atstovė Natalie Lutz teigė, kad nors ji vertina Kongreso sprendimą atšaukti „pačius nemaloniausius antikonstitucinius punktus“, tokius kaip poveikio aplinkai tyrimų pašalinimas, ji mano, kad „saulės energijos projektai vis dar vykdomi daugiausia Alpių regionų gamtos sąskaita“, – sakė ji „swissinfo.ch“.
Pramonės šaka greitai sureagavo į šį sprendimą ir pateikė keletą naujų projektų pasiūlymų. Federaliniam parlamentui balsavus už Alpių saulės elektrinių statybos proceso palengvinimą, pranešama, kad septynios didelės Šveicarijos energetikos bendrovės pradėjo svarstyti šį klausimą.
Vokiškai leidžiamas sekmadieninis laikraštis „NZZ am Sonntag“ pirmadienį pranešė, kad interesų grupė „Solalpine“ ieško 10 aukštikalnių regionų, kuriuose galėtų būti įrengtos saulės elektrinės, ir aptars juos su vietos valdžios institucijomis, gyventojais ir suinteresuotosiomis šalimis. Pranešama, kad bus pradėtos statyti ir kitos vietos.
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 27 d.